Apie emocinę gerovę dažnai susimąstome tada, kai jau pavargstame. Kai kūnas siunčia signalus. Kai darbe dingsta prasmė. Tačiau emocinė gerovė nėra gaisro gesinimas. Tai – kasdienė vidinė higiena ir santykis su savimi. Ji reiškia gebėjimą atpažinti savo jausmus, suprasti poreikius, turėti ribas ir kurti saugius santykius. Tai vidinis stabilumas, kuris nereiškia, kad nepatiriame sunkumų – bet reiškia, kad galime juos išbūti.

Emocinė gerovė organizacijoje – tarp prasmės ir perdegimo

Dirbdama ilgą laiką organizacijose pastebėjau vieną labai svarbų dalyką: kai žmonės yra įsitraukę, kai mato savo darbo prasmę, kai jaučia atsakomybę ir susidomėjimą – jų pasitenkinimas darbu iš tiesų auga. Prasmė stipriai maitina. Tačiau labai dažnai šalia prasmės tyliai keliauja ir kita pusė – perdegimas. Didelis įsitraukimas, aukštas atsakomybės jausmas, greitas gyvenimo tempas, nuolatinis „dar šiek tiek“ – ir žmogus nepastebi, kaip peržengia savo ribas. Paradoksalu, bet būtent labiausiai motyvuoti ir atsakingi žmonės dažnai perdega greičiausiai.

Ne atsitiktinai tokios organizacijos kaip World Health Organization pabrėžia psichikos sveikatos svarbą darbo aplinkoje, o World Economic Forum kalba apie emocinę gerovę kaip apie tvaraus veikimo pagrindą.

Tačiau net ir be pasaulinių rekomendacijų aišku: be sąmoningo tempo reguliavimo įsitraukimas gali virsti išsekimu.

Dėl to man labai artima 8–8–8 taisyklė:
8 valandos darbui,
8 valandos poilsiui,
8 valandos miegui.

Atrodo paprasta. Tačiau šiuolaikiniame gyvenime – sudėtinga įgyvendinti. Ir būtent todėl – vertinga.

Aš pati esu patyrusi du perdegimus. Todėl kalbėdama apie emocinę gerovę kalbu ne tik kaip specialistė, bet ir kaip žmogus, kuris žino, ką reiškia prarasti balansą. Žinau, kaip sunku sustoti, kai esi įsitraukęs, kai darbas prasmingas, kai jautiesi reikalingas. Perdegimas neateina staiga. Jis ateina tyliai – kai per mažai poilsio, per daug atsakomybės, per retai sau užduodamą klausimą: „O kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi?“ Būtent todėl emocinė gerovė man nėra teorinė sąvoka. Tai – sąmoningas pasirinkimas gyventi ir dirbti kitaip.

Investicija, kuri keičia kultūrą

Kai žmogus rūpinasi savo emocine gerove, jis:

• aiškiau jaučia ribas

• atsakingiau paskirsto energiją

• drąsiau kalba apie poreikius

• kuria sveikesnius santykius

Kai organizacija kuria sąlygas emocinei gerovei, ji mažina perdegimo riziką, stiprina pasitikėjimą ir ilgainiui kuria tvaresnę kultūrą. To pasekoje yra aukštesnis pasitenkinimas darbu, mažesnė kaita, didesnis įsitraukimas į organizacijos veiklą. Emocinė gerovė nėra greitas rezultatas. Tai procesas. Kasdienis pasirinkimas.

Ir galbūt viskas prasideda nuo vieno sprendimo – sustoti ir paklausti savęs:
ar aš gyvenu taip, kad mano energijos pakaktų ne tik šiandienai, bet ir ilgam?