Kartais atrodo, kad gyvenimas tampa vienu dideliu pokyčių laikotarpiu. Keičiasi mūsų santykiai, darbas, gyvenimo etapai, o kartu keičiamės ir mes patys – mūsų vertybės, prioritetai, požiūris į gyvenimą, netgi kūnas. Žmogaus raida savaime yra nuolatinis pokyčių procesas. Tačiau šiandien pokyčių patiriame ne tik savo asmeniniame gyvenime. Gyvename laikotarpyje, kai daug neapibrėžtumo atneša ir platesnis pasaulis – geopolitinė situacija, ekonominiai svyravimai, nuolat kintanti informacijos aplinka. Visa tai gali sukelti vidinę įtampą ir nerimą. Todėl vis daugiau žmonių pradeda ieškoti būdų, kaip geriau suprasti save ir savo reakcijas į vykstančius pokyčius. Viena iš erdvių, kur tai galima saugiai tyrinėti, yra psichoterapija, kurioje žmonės gali kalbėti apie savo patirtis, baimes ir vidinius išgyvenimus.
Pokyčiai psichoterapijos procese
Dirbdama su klientais dažnai pastebiu, kad nerimas dėl pokyčių yra viena dažniausių temų, su kuria žmonės ateina į psichoterapijos konsultacijas.
Kartais žmonės sako:
„Aplink vyksta tiek daug pokyčių, kad atrodo sunku su tuo išbūti.“
Tokiais momentais labai natūraliai atsiranda noras viską numatyti, planuoti ir kontroliuoti ateitį. Tačiau būtent čia dažnai ir gimsta nerimas – nes ateitis iš prigimties yra neapibrėžta. Dirbant terapijoje, ypač taikant Geštalto psichoterapiją, daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta čia ir dabar – mūsų jausmams, kūno pojūčiams, mintims. Tai padeda pamažu sugrįžti iš ateities scenarijų į dabarties patirtį ir pamatyti, kur esu irk as sum animi vyksta.
Nerimas ir kontrolės poreikis
Nerimas dažniausiai kyla ne dėl to, kas vyksta dabar, o dėl minčių apie tai, kas gali nutikti ateityje. Per individualią psichoterapiją dažnai tyrinėjame šias mintis ir bandome suprasti, kokie vidiniai įsitikinimai jas palaiko. Mokomės atskirti, kas yra mūsų kontrolėje, o kas – ne. Kartais vien šis suvokimas gali sumažinti vidinę įtampą.
Kaip kūnas reaguoja į pokyčius
Kai patiriame pokyčius ar nežinomybę, mūsų kūnas dažnai sureaguoja automatiškai, net jei sąmoningai apie tai negalvojame. Galime jausti įtampą pečiuose ar kakle, greitesnį širdies plakimą, sunkumą ar nerimą pilve, neramų kvėpavimą arba miego sutrikimus. Tai natūralūs kūno signalai, rodantys, kad mūsų nervų sistema reaguoja į stresą ar neapibrėžtumą. Svarbu pastebėti šiuos pojūčius ir leisti sau juos jausti – dažnai jau vien toks sąmoningas kūno stebėjimas padeda sumažinti įtampą ir sugrįžti į dabarties momentą.
Sugrįžimas į dabartį
Kai sustojame ir pažvelgiame į savo gyvenimą šiuo momentu, dažnai galime pastebėti, kad dabartis yra daug stabilesnė nei mūsų mintys apie ateitį. Tokiais momentais svarbi tampa ir emocinės sveikatos priežiūra – gebėjimas pastebėti savo jausmus, leisti sau juos patirti ir rasti būdų, kaip pasirūpinti savimi pokyčių laikotarpiu.
Mažas pratimas, padedantis išbūti pokyčiuose
Jeigu jaučiate nerimą dėl ateities ar vykstančių pokyčių, pabandykite šį trumpą refleksijos pratimą.
1. Įvardinkite mintį.
Paklauskite savęs: kokia mintis apie ateitį mane šiuo metu labiausiai neramina?
2. Patikrinkite realybę.
Ar tai vyksta dabar, ar tai yra mano mintis apie galimą ateitį?
3. Sugrįžkite į aplinką.
Įvardinkite sau:
· 3 dalykus, kuriuos matote
· 2 garsus, kuriuos girdite
· 1 kūno pojūtį, kurį jaučiate
Tai padeda nervų sistemai sugrįžti į dabarties momentą.
Pokyčiai kaip augimo galimybė
Pokyčiai gali kelti nerimą, tačiau jie taip pat gali tapti ir svarbia mūsų augimo dalimi. Kartais būtent pokyčių laikotarpiais mes geriau pažįstame save, savo poreikius ir ribas. Ir nors ne visus pokyčius galime kontroliuoti, galime mokytis kurti kitokį santykį su jais – daugiau smalsumo, mažiau kovos.
O kaip jūs išgyvenate pokyčius šiame savo gyvenimo etape? Ar jie labiau atveria naujas galimybes, ar vis dėlto kelia daugiau nerimo? Kartais vien sustojimas ir šio klausimo sau uždavimas gali būti pirmas žingsnis link didesnio aiškumo.
