Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras – kada pas ką kreiptis?
Šiame įraše paprastai ir žmogiškai aptariu, kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras, ir kada verta kreiptis į kiekvieną iš jų. Tikiuosi, tai padės ramiau ir aiškiau žengti pirmą žingsnį ieškant pagalbos.
Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu dar prieš pirmą susitikimą su klientu arba jo metu:
„Kuo skiriasi visi šie specialistai? Ir kaip suprasti, kur man reikia kreiptis?“
Man šis klausimas labai suprantamas. Dažnai jis ateina kartu su nedrąsa, abejonėmis ir tuo pačiu – su viltimi, kad gali būti kitaip nei dabar. Kai viduje sunku, nesinori suklysti pasirenkant pagalbą. Norisi „teisingo“ sprendimo. Pabandysiu paprastai pasidalinti, kaip aš matau šiuos skirtumus.
Psichologas – kai reikia aiškumo situacijoje
Psichologas yra specialistas, baigęs psichologijos studijas. Jis išmano žmogaus raidą, emocijų veikimą, gali atlikti vertinimus, konsultuoti įvairiais gyvenimo klausimais.
Dažnai pas psichologą kreipiamasi tada, kai susiduriama su konkrečia situacija:
įtampa darbe,
konfliktai šeimoje,
sunkumas priimti sprendimą,
gyvenimo pokyčiai.
Kartais pakanka kelių susitikimų, kad atsirastų daugiau aiškumo, struktūros ir emocinio stabilumo. Ir tai gali būti visiškai pakankama pagalba tam tikrame etape.
Psichoterapeutas – kai norisi suprasti giliau
Psichoterapeutas – tai specialistas, kuris po bazinių studijų dar kelerius metus mokosi konkrečios terapinės krypties ir pats eina asmeninį terapijos kelią.
Man psichoterapija – tai ne tik metodas. Tai susitikimas dviejų žmonių.
Dažniausiai į terapiją žmonės ateina tada, kai pastebi pasikartojimą:
tie patys santykių scenarijai,
tas pats nerimas skirtingose situacijose,
tas pats vidinis balsas, kuris kritikuoja ar menkina.
Kartais išoriškai gyvenimas atrodo „sutvarkytas“, tačiau viduje jaučiamas tuštumos, įtampos ar beprasmybės jausmas.
Geštalto terapijoje daug dėmesio skiriame tam, kas vyksta čia ir dabar. Kaip jūs jaučiatės kalbėdami. Kur kūne jaučiate įtampą. Kokie jausmai pasirodo mūsų pokalbyje.
Ne tam, kad viską išanalizuotume, o tam, kad atsirastų daugiau sąmoningumo. O kartu su sąmoningumu dažnai atsiranda ir pasirinkimas.
Psichoterapija – tai procesas. Lėtas, kartais jautrus, bet leidžiantis įvykti gilesniam vidiniam pokyčiui.
Psichiatras – kai reikalinga medicininė pagalba
Psichiatras yra gydytojas, galintis diagnozuoti psichikos sutrikimus ir skirti vaistus.
Kartais būna momentų, kai vien pokalbio nepakanka.
Kai depresija tokia gili, kad sunku atsikelti iš lovos.
Kai nerimas tampa nevaldomas.
Kai stipriai sutrinka miegas ar apetitas.
Kai kyla minčių apie savęs žalojimą.
Tokiais atvejais kreiptis į psichiatrą yra brandus ir atsakingas žingsnis.
Svarbu ir tai, kad labai dažnai šalia psichiatro paskirto gydymo rekomenduojama psichoterapija. Vaistai gali padėti stabilizuoti nervų sistemą, sumažinti simptomų intensyvumą ir suteikti daugiau vidinių resursų. O terapija padeda suprasti, kas slypi giliau – kokie neišgyventi jausmai, santykių patirtys ar vidiniai konfliktai prisideda prie dabartinės būsenos.
Aš matau šias pagalbos formas ne kaip konkuruojančias, o kaip galinčias viena kitą papildyti.
O jei vis dar abejojate?
Dažnai sakau – svarbiausia ne tobulas pasirinkimas, o pirmas žingsnis.
Pirmasis susitikimas gali tapti erdve, kurioje kartu įsivertiname situaciją ir suprantame, kokios pagalbos šiuo metu labiausiai reikia. Kartais tai bus psichoterapija. Kartais rekomenduosiu papildomai pasikonsultuoti su psichiatru. O kartais pakaks kelių konsultacijų aiškumui.
Man svarbiausia, kad su savo sunkumais neliktumėte vieni. Jei jaučiate, kad norisi ne tik „sutvarkyti problemą“, bet ir geriau suprasti save, savo santykius, savo vidinį pasaulį – psichoterapija gali būti prasminga pradžia.
